Kas mane artimiau pažįsta, žino, kad kas antro sekmadienio, o kartais keleto jų iš eilės popietės būna paskirtos Formulei 1. Net dorai negalėčiau paaiškinti kuo šis sportas mane taip traukia… Gal tiesiog esu azartiškas žmogus…
Prasidėjo viskas dvyliktoje klasėje, 1997 metais. Netyčia įjungtas LTV kanalas ir atkakli Jacqueso Villeneuvo ir Michaelio Schumacherio kova buvo lemiami momentai, prikaustę dėmesį prie Formulės 1. Taip jau susiklostė, kad tada palaikiau Jacquesą, o dabar “sergu” už savo kartos lenktynininkus, trisdešimtmečius, bei komandą, prie kurios sukūrimo prisidėjo vėl gi tas pats J. Villeneuvas:) Jensonas Buttonas, Nickas Heidfeldas, Kimis Raikkonenas, Brawn GP bei brazilai ir japonai visada turės manas simpatijas. O Jensonas Buttonas ypatingas:) Tiesiog mėgiamas pilotas mylimoje komandoje lenktyniauja jau šeštus metus ir šiemet ypatingai džiugina savo pasirodymais:) Dar 2004 m. atsiskleidę jo puikūs lenktynininko gebėjimai šiemet atnešė brangiausią trofėjų – F1 Pasaulio čempiono titulą!!!
Kelias link jo, o ypač pastarieji metai – remiantis pačio Jensono žodžiais, prilygsta geram Holivudo filmo scenarijui. Jei kas būtų man pasakęs praeitą žiemą, kad J. Buttonas taps šiais metais čempionu, drąsiai būčiau pirštu prie smilkinio pasukiojusi… Prieš metus viskas atrodė labai niūriai. Tuometinė “Honda” komanda vilkosi rikiuotės gale, o jos pilotai Rubensas Barrichello ir Jensonas Buttonas kovojo ne tiek su varžovais, kiek su prastu bolidu… Tokią situaciją lėmė “Hondos” apsisprendimas aukoti sezoną ir visas pastangas nukreipti į sekančių metų bolido kūrimą. Lenktynininkai sukandę dantis vilkosi gale, patirdami kartais visai nepelnytą kritiką ir pajuoką. Tačiau visus vedė tikėjimas, kad kitas sezonas bus kur kas geresnis, tereikia dirbti ir dėti visas pastangas. Bet, kaip sakoma, viena bėda nevaikšto… Kilusi ekonomikos krizė palietė ir autosportą – “Honda” nusprendžia palikti Formulę 1… Būtent praeita žiema buvo kritinė… Komanda parduodama, pirkėjų nėra… Tai reiškia, kad patyrę ir tikrai puikūs pilotai R. Barrichello ir J. Buttonas lieka be darbo… Palikus Formulę 1 sugrįžti į ją be galo sunku… Likus vos mėnesiui iki sezono pradžios Rossui Brawnui, buvusiam “Hondos” komandos technikos direktoriui, pavyksta už simbolinę kainą nupirkti komandą iš “Hondos”. Kai kitos komandos jau senai bandė savo bolidų galimybes, naujoji komanda Brawn GP teturėjo vos dvi savaites išbandyti savąjį. Ir tai, ką jie rodė bandymų metu, daugelis laikė reklaminiu triuku siekiant pritraukti remėjus… Neįtikėtinas greitis ir stabilumas visiems buvo nesuvokiamas… Nesuvokiama buvo ir tai, kas dėjosi pirmosiose varžybose: kvalifikacijoje užimamos pirmosios dvi pozicijos, lenktynėse finišuoja abu bolidai pergalingose pirmose prizinėse vietose!!! Prasideda neįtikėtinas sezonas, kai komanda debiutantė su ribotu biudžetu ir vos su keliais remėjais skina pergales viena po kitos. Jensonas Buttonas po vienos iš savo pergalių per radijo ryšį iš savo bolido šaukė, kad Brawn GP – legenda, kad komanda visiems laikams įeis į istoriją. Ir tai tapo visiška tiesa:)
Photo: www.brawngp.com
O kas liečia J. Buttoną… Paskaičiusi komentarus lietuviškuosiuose portaluose visada suglumstu… Nemėgiamas jis lietuvaičių… Ilgai nesupratusi kodėl, vėliau išsiaiškinau “kame šaknys” :) Bet apie jas vėliau;) Daugelio nuomone, jis nevertas buvo tapti čempionu, nes necharizmatiškas, neturi kovotojo savybių, jam neįtikėtinai sekėsi ir dar daug daug įvairių priežasčių… Sutinku tik su vienu teiginiu – taip, šį sezoną jam labai, net gi labai sekėsi! Bet suskaičiuokim kiek sezonų jam žiauriai nesisekė?! Nuo 2004-ųjų metų jis taip ir neturėjo bolido, kurio techninės galimybės leistų pakovoti dėl pergalių. Užtat turėjo begalę tikėjimo savo komanda ir savimi, kai tuo jau niekas netikėjo… Šio sezono pergalingas rezultatas tik pasekmė to karšto tikėjimo, pozityvumo, optimistiškumo ir lengvo charakterio… Puikiai atsimenu, kai jis pats vykdavo į “Hondos” fabrikus pasikalbėti su darbuotojais, kad juos įkvėptų, suteiktų motyvacijos… Atsimenu ir pernai metus, kai karštai gynė mechaniką, per anksti pakėlusį taip vadinamą “saldainį” ir leidusį išvažiuoti J. Buttonui iš vietos su visa kuro pildymo įranga taip galutinai sužlugdant jo varžybas… Atsimenu, kai stebėjau jo praeitų metų Kalėdinį video sveikinimą savo gerbėjams ir negalėjau atsistebėti jo pozityvumu, optimistiškumu beviltiškoje situacijoje… Šuniukas ant rankų, šypsena iki ausų ir raminimas savo sirgalių, nes jis pats tiki, karštai tiki, kad susiklosčiusi situacija susitvarkys… Nors kaip vėliau prisipažino, tai buvo pats sunkiausias jo gyvenimo laikotarpis, kurį ištverti padėjo tik artimieji ir triatlono treniruotės…
Neįtikėtina šio sezono sėkmė, kai bet kurioje situacijoje aplinkybės susiklostydavo Jensono naudai – jo minčių pozityvumo rezultatas. Ilgus metus jis kiekviename interviu sakydavo, kad sekančios varžybos susiklostys geriau, ilgus metus džiaugėsi tiesiog lenktyniaudamas, kuo sunkiau, tuo jam linksmiau:) Komandos inžinieriai, mechanikai, strategai jį myli už sugyvenamą charakterį, puikų britišką humoro jausmą, lojalumą, atsidavimą komandai ir talentą. Ramus, racionalus, stabilus, nedarantis klaidų ir puikiai pasinaudojantis kitų padarytomis klaidomis. Tiesiog žmogus spinduliuoja gyvenimo džiaugsmą ir vieną dieną, po įvairių išbandymų, gyvenimas ima ir atsilygina jam. Ir pačiu laiku…, kai pasiekta asmenybės branda, kai charakteris užgrūdintas pralaimėjimų, kai tikroji titulo vertė labai gerai suvokiama… Suveikė taip vadinamas traukos dėsnis – apie ką labiausiai svajoji, kuo karščiausiai tiki, ką labiausiai spinduliuoji, tas ima ir išsipildo. Pačios aplinkybės ima dėliotis taip, kad įvyktų tai kas ir turi įvykti. Todėl ta neįtikėtina sėkmė man atrodo labai natūrali:)
O kodėl lietuviškuosiuose F1 portaluose retas džiaugiasi jo sėkme? Nes J. Buttonas sezono viduryje viename iš interviu į klausimą “Kas geriausias visų laikų lenktynininkas?” juokais išdrįso atsakyti “Aš geriausias” :) Žinant jo humoro jausmą, žaismingumą ir mąstymo būdą, kitokio atsakymo ir nebuvo galima tikėtis. Bet lietuviams labai nepatiko, šaunu, kad bent dalis suprato jo jumorą. Tai geriausias pavyzdys pozityvaus mąstymo… Niekada netapsi geriausiu jei savęs tokiu nelaikysi, nesieksi tokiu tapti… Lietuvaičiai piktinasi, nemėgsta žmonių, kurie garsiai išdrįsta tokius žodžius pasakyti, pavydi tiems, kuriems sekasi, kurie pasiekia aukštumas savo pastangų dėka… Veidrodinio atspindžio dėsnis – pykstame ir nepakenčiame tų, kurių elgesio savybes giliai užslopinę viduje turime patys ir nedrįstame jų išreikšti, kurių vietoje patys norėtume atsidurti… Laikas būtų suvokti, kad besipiktindami nugalėtojais, užkertame kelią sėkmei ateiti pas save. Pyktis, pavydas, nepasitenkinimas, pasitikėjimo savimi stoka, džiaugsmo kitų laime trūkumas geriausiu atveju mus paverčia vidutinybėmis. O kelias į sėkmę yra gana paprastas: tikėti tuo, ką darai, leisti sau pasvajoti ir pasijuokti, džiaugtis tuo, ką turi ir ką pateikia gyvenimas, bei mylėti save ir kitus. Imkime pavyzdį iš nugalėtojų, iš tų kuriems sekasi, pasidžiaukime jų šlovės akimirkomis. Gal sėkmė ims ir plačiai nusišypsos mums tada:) Patikėkite, imant J. Buttono pavyzdį, net gi po penkių metų nesėkmių ruožo, Jus aplankys neįtikėtina šlovė, tik tikėkite, bet kokioje situacijoje nepasiduokite ir nepamirškite šypsotis;)
Čempioniškos Jums sėkmės;)
Photo: www.brawngp.com
